LAA Jaunimo orkestras

 

LAA Jaunimas KOMENTARAI, PASISAKYMAI, NUOMONĖS
Įspūdžiai po Tarptautinio akordeono festivalio Palanga 2010....
Raimondas Sviackevičius LAA jaunimo sekcijos pirmininkas LAAJS veiklos iniciatorius Projektų koordinatorius   Ar esate patenkintas LAA Jaunimo sekcijos veikla ir iniciatyvomis? Kaip vertinate šių metų progresą? Kokie rezultatai, pasiekimai. Apie LAA jaunimo iniciatyvas kalbėti iniciatoriui nėra paprasta ar bent jau neobjektyvu. Bet į klausimą, ar esu patenkintas LAAJS veikla, atsakau – TAIP. Nors neslėpsiu, laukiau daugiau pasišventusių šioms iniciatyvoms žmonių, daugiau reagavimo į visus impulsus, klausimus, sprendimų paprastose situacijose be mano dalyvavimo. Nuo pat pradžių visus skatinu mąstyti savarankiškai, turėti savo nuomonę, pasiūlymus. Nebūtinai daryti taip, kaip pasako ir ką pasako, būti pirmam, o nelaukti kol kitas paklaus ar padarys... ir negalvoti, kad man kažkas nepatiks, kad liksi nesuprastas. Atrodo, pakankamai aiškiai duodu suprasti, kad nesu konservatyvus ir į kiekvieną pasiūlymą sureaguoju teigiamai ir draugiškai. Jei jau taip išsiplėčiau, tai dar porą žodžių, kuriuos dauguma jau girdėjo, bet kitiems dar primenu: mano misija LAA Jaunimo veikloje yra išjudinti iš miego būsenos Lietuvos akordeonistus, savo patirtimi parodyti gerą pavyzdį, „užvesti“ ant gero kelio. Matyti, kad mūsų tarpe atsiranda vis daugiau veiklių žmonių, kuriems rūpi akordeono ateitis, kurie negaili savo laiko, energijos, sveikatos ir nemąsto egoistiškai apie save, o galvoja plačiau, globaliau; mato problemas, instrumento integravimąsi į kitus menus, jo pozicijų stiprinimą profesionaliose scenose ir pan. Matydamas, kad mūsų mechanizmas dirba pakankamai sklandžiai ir judame teisinga kryptimi, būsiu begalo laimingas, kad įdėtos pastangos nenuėjo veltui ir kitos kartos turi ką veikti,  žino kur eiti ir sugeba parodyti gerą pavyzdį jaunesniems. ... kaip vertinu progresą... Šiaip jau, būtų logiška pradėti nuo gražių dalykų, pakalbėti, kad visgi tai, ką padarėme per šiuos metus, yra didžiulis darbas, kuris be jokios abejonės turi daugybę teigiamų dalykų. Pradėjau nuo to, kokius pokyčius dar norėčiau matyti mūsų organizacijoje. Pats esu savikritiškas, ir manau, nors po mažą procentą šios savybės mums visiems būtina turėti, kad pasiektumėme užsibrėžtą tikslą. Rezultatai, kuriuos pasiekėme, yra akivaizdūs. Kai pagalvojame, ar akordeono jaunimas Lietuvoje prieš, pvz., 5 metus turėjo savo žodį, ar galėjo reikštis viešoje erdvėje? Manau, su projektu „Nauji vėjai“ įrodėme ne tik vieni kitiems, bet ir visuomenei, kad Lietuvoje akordeonistai yra veiklūs, gali būti įdomūs, nori kurti, bendradarbiauti ir tobulėti. Jau kalbėjau apie žmonių atradimą, čia gal keistai skamba, bet juk taip ir yra! Daugelis iš mūsų, neturėdami kontaktų su kitais, neturėdami galimybių bendrauti, užsimaskuoja geriausiu atveju provincijos mokyklėlėje ir ramiai „atidirba“ valandas. Kita baisi realybė - dažnas keičia specialybę, pasitaikius progai. Būdami kartu, bent jau galime idėjomis ir teigiama energija palaikyti gyvybingumą ir mumyse „užkoduotą“ potraukį muzikai bei akordeonui. Tai, kad į organizaciją įstojo daug jaunų žmonių ir yra įrodymas, kad būti drauge ir veikti, mums yra svarbu ir reikalinga. Toliau laikausi savo nuomonės: darykime viską teisingai, dirbkime ir būsime pastebėti. Galime daug kalbėti, apkalbinėti, kritikuoti, bet jokios kalbos neatstos gerų darbų pavyzdžio. Yra ir dabar žmonių, kurie mąsto kitaip, kuriems šie darbai atrodo juokingi, bet juk tam ir esame asmenybės, kad turėtume savo nuomonę, remiamės demokratiškumo principais. Dažnas nenusileis dėl savo asmenybės sureikšminimo, kitas nematys tikslo dirbti komandoje, nes jam svarbiau yra „aš“, nei „mes“. Mano manymu, tik savo veikla galime patraukti kitų, „ignoruojančių“ akordeonistų, dėmesį. Kokios ateities vizijos? Ar projektas turi tęstinumo? Nuo ko tai priklausys? Vizijų, idėjų, minčių yra tiek daug, kad nežinau ar reikia kvaršinti galvas. Tiesą sakant, labai norėčiau, kad vizijas pateiktų pats jaunimas. Vėl grįžtame prie to paties, noriu „naujų vėjų iš jaunų galvų“. Tada tas vizijas draugiškai bandysime apdoroti, įvertinti per mūsų susitikimus ir eigoje tobulinti, keisti. Kaip gi buvo su projektu „Nauji vėjai“, kuris iš viso nebuvo joks projektas. Kas dalyvavo LAAJS susirinkime Palangoje 2009 m. vasarą pamena, kad pagrindinė idėja buvo nuvykti į vieną ar kitą regioną ir pasikalbėti. Tik pasikalbėti ir užmegzti ryšį. O kaip viskas pasisuko? Žodžiu, būkime atviri naujovėms, kad ir kaip rizikingai kartais jos atrodo, naujų idėjų generavimui ir formų ieškojimams ir vizijos susiformuos savaime. Dėl tęstinumo, atsakymas ir vėl – TAIP. Norėčiau, kad projektas būtų tęstinis, kad kiekvieną kartą jį darydami skirtingose vietose, matytumėm rezultatą. Kad per kelis metus apvažiuotumėm svarbiausius Lietuvos taškus, į kuriuos po dar kelių metų būtų smagu grįžti. Labai norėčiau, kad LAAJS veikla neapsiribotų vien Lietuvoje. Tam, kad galėtumėm planuoti veiklą užsienyje, žinoma, reikia ir laiko, ir atitinkamo meninio pasiruošimo lygio ir daugelio kitų komponentų, kurie dabar dar yra formavimosi stadijoje. Kai tik pajusime visi drauge, kad galime, norime vykti su koncertiniais pasirodymais į užsienį, pradėsime vystyti ir šias vizijas. Tečioji projekto „Nauji Vėjai“ dalis Palangoje, kuomet susibūrėme į orkestrą parodė, kad žmonių, norinčių tai daryti yra nemažai ir jų atsiras daugiau. Svarbu tik nepamiršti, kad kiekvieno atsakingas požiūris į darbą, grojimą gali labai daug ką pakeisti. Po koncerto Palangoje diskutavome apie orkestro problematiką. Sakyčiau, ne visai taip pakrypo diskusija, kaip tikėjausi. Nesigilinsim dabar į to pokalbio toną, bet iš dalies jis buvo teisingas ir labai reikalingas, kad suprastumėm, jog tai nėra žaidimas ir profesionalus požiūris, pasirengimas bei rimtas darbas repeticijose yra pagrindas. Kita vertus, nepamirškime mūsų visų ideologijos. „Dirbame vieni kitiems“, rodome pavyzdį, mokome, patariame, klausome ir bendromis pastangomis pasiekiame rezultatą. Čia, sakyčiau, „kantrybė“ yra vienu svarbiausių komponentų, be kurios tolimesnę veiklą vystyti bus tiesiog neįmanoma. Nuo ko priklausys projekto tęstinumas? Tik nuo mūsų pačių. Jau minėjau, kad tokios jaunimo iniciatyvos yra remiamos iš Europinių fondų. Įvertinus mūsų projekto ir organizacijos veiklą supratome, kad atitinkame visus kriterijus. Turime daug šansų gauti tokią paramą ir projektą vykdyti dar kokybiškiau, komfortabiliau; tiek konferencijų salių, koncertinių scenų, įgarsinimo-apšvietimo įrangos, nuvykimo išlaidų kompensavimo prasme ir pan. Reikia tik iniciatyvių žmonių grupės, kuri rūpintųsi projektų rašymu ir derinimu. Kaip vertinate ryšį tarp LAA įkūrėjų ir veiklos pagrindėjų, bei naujųjų narių? Ar kartais neatrodo jog 'be reikalo' drumsčiame vandenį savo 'Naujais vėjais'. Ar mūsų iniciatyvos lieka įvertintos? Ryšį tarp LAA įkurėjų ir naujų narių sunku vertinti, bet jis yra palaikomas per tai, ką darome. Juk ryšio net nereikėtų, jei jaunimas nieko neveiktų. LAA įkūrėjai ir ilgamečiai nariai padarė didžiulį darbą savo laiku, kurio negalime neįvertinti. Jie nuolat buvo pasirengę dirbti be atlygio, „iš idėjos“, kas yra svarbiausia tokioje organizacijoje. Matome, kad jie ir dabar aktyviai dalyvauja LAA organizacinėje veikloje. Šiuo atveju mano uždavinys būtų optimizuoti skirtingų kartų žmonių darbą organizacijoje, niveliuoti amžiaus skirtumus, įtraukiant kuo daugiau jaunos kartos atstovų. LAA įkūrėjai jau suprato, kad besikeičiant laikams, keičiasi formos, idėjos, interesai ir jie palaiko visas jaunimo iniciatyvas. Tikrai neatrodo, kad „be reikalo“ drumsčiame vandenį. Protingi žmonės visada įvertins tai, kas duoda apčiuopiamų rezultatų. LAA jaunimas ruošiasi kitam projektui Tarptautinio Vilniaus akordeono festivalio metu. Festivalio organizatoriaus vardu, kreipiuosi į LAA Jaunimą, kad visi aktyviau dalyvautumėm ne tik jaunimo orkestro repeticijose ar dalyvaujant koncertuose. Laukiu jūsų visų pagalbos organizacinėje veikloje. Jūsų pasirengimas padėti organizaciniam festivalio komitetui yra labai laukiamas, reikalingas. Festivalis, kaip jau žinote, vyks lapkričio 9-14 dienomis. Iš anksto pasiplanuokime savo laiką. Žinodami norinčių padėti žmonių skaičių, stengsimės pasirūpinti jų apgyvendinimu.   -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Nerijus Bakula LMTA absolventas ...kartais pats saves paklausiu, ko aš ten važiuoju??? Iš įpročio, noro, darbo.... Nežinau, tiesą sakant. Matyt noriu. Apie jaunimo rezultatus paliksiu spręsti klausytojams ir kritikams. Kaip ir visur, kiek įdėsi darbo - tą ir gausi. Pastangos, kokios jos bebūtų, yra variklis visko, todėl, manau sveikintina LAA Jaunimo sekcijos veikla. Kokios akordeono muzikos reikia Lietuvos klausytojui? Pats nemačiau, bet girdėjau, kad akordeonistas K. Stonkus, būdamas komisijos nariu, vieno TV šou metu jaunajam akordeonistui patarė negroti to, kas buvo populiaru seniau, o groti tai, ką dabar klauso žmonės. Žinoma, aš už tai, kad nauji kūriniai būtų pristatomi, kad vyktų šiuolaikiniai dalykėliai. Man asmeniškai šių dienų kompozitorių muzika įdomi, o kartais ir graži. Kartais man atrodo, stengiamės vaidint, perspaust, padaryt sudėtingai, painiai, bet juk genialu ir gražu tai, kas paprasta. Ateities vizija: Akordeono veidas priklauso nuo mūsų pačių. Jei sau nuolatos leisim daryti daugelį dalykų puse jėgos, klausytoją pasieks dar mažiau, o kritikui ar atlikėjui iš šono, neliks jokio įspūdžio... Yra puikių akordeonistų, kurie puikiai groja ir nesvarbu kokią muziką, o dar geriau, jei paklausysim ir kitų instrumentalistų, vokalistų. Manau, mūsų atotrūkis nuo kitų prasideda jau muzikos mokyklose: “…dar nepagros, dar sunku, dar nepasiruošę ir t.t”.  O smuikininkai ar pianistai groja be skrupulų. Tada konservatorija su savo paauglystės bėdom ir džiaugsmais. Didžiąja dalimi, kas iš mūsų išeis, “statoma” ten. Vilnius, Kaunas, Šiauliai - nuolatinis stovyklų konfrontavimas, kažkokių tiesų įrodinėjimas...... Norisi bėgt ir net neatsisukt, kiek galim juokint visus??? Pagaliau, menų kalvė - akademija ir puikusis lietuvių liaudies solfedžio. Kai visi mūsų bendraamžiai atlieka kurinių analizes, dainuoja polifoniškai ir rašo tribalsius diktantus, kaip mes galim lygintis su jais dainuodami liaudies dainas? Atrodo tai sistemai, kaip ir mūsų valstybei, vidutinybės, paklusnūs, stropūs personažai daug mielesni... Kai pradedi galvoti pasidaro labai liūdna ir sunku, nusvyra rankos... LAA Jaunimo Orkestras – sveikintina! Daugiau darbo ir mažiau dejonių ar pasiteisinimų. Tik tiek reikia:) Tęstinumas priklausys nuo mūsų (pabrėžiu - MŪSŲ). Apskritai, pastebėjau, kad senolis, baigęs keturias klases, pergyvenęs abu karus gali atsistot ir pasakyt kalbą ar sveikinimą beveik eiliuotai, o magistrantas ar dar koks "-rantas" negali sakinio teisingai sudėlioti... Kas vyksta? Paklauskim savęs to. Kur mūsų svajonės, kūryba, draugystė (be alaus)??? Nes visa tai prigyja muzikoje, mumyse, mūsų tautoje ir mūsų darbuose.   -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Dangira Goštaltavičiūtė – Joneikienė LMTA absolventė Po susirinkimo mane buvo užvaldęs šioks toks pyktis, tai buvau nusprendus palaikomąjį atsakymą nariams parašyti.. Bet viskas dabar jau nuslūgo. Jaunimo integracijos reikėjo jau labai seniai. Reikia palaikymo kuriantiems, muzikuojantiems, dar besimokantiems ir pradedantiems pedagoginę karjerą. Aš tikiu, kad tai ne trumpalaikis reiškinys. Įtraukimas mažiau veiklių miestų ir miestelių - tai jau pusė darbo. Dar vienas, mano nuomone, geras dalykas būtų, koncertuojančių ar turinčių teisingą pedagoginę patirtį narių, seminarai-koncertai muzikos mokyklose. Palangoje seminarai daugiau orientuoti į profesionalesnį lygį, todėl visai puiku būtų išjudinti užsisėdėjusius ir niekur nevažiuojančius pedagogus. Jie nevažiuoja-atvažiuosim mes! Norisi ir orkestro vaidmenį išlaikyti. Jei pavyktų kelionė į Italiją, vienas kitas koncertas - labai puiku! Nekoncertuojantiems, bet norintiems veiklos buvusiems studentams, tai puikus saviraiškos ir apskritai veiklos būdas. Akordeono muzikos perspektyvos, Tavo nuomone? O kokią muziką mes pristatome? Jei tokią, kokia skambėjo koncerte „Akordeono Tiltai – Palanga“, publikai, nesidominčiai muzika plačiau, tai - per sudėtinga. Improvizacinis, "gyvasis" džiazas - Razmaus ir Mikalkėno atlikime, taip pat Bakulos ir Mikalkėno dueto turėtų būti atliekamas siauruose ratuose ar tokio stiliaus festivaliuose bei koncertuose. Savo akimis mačiau, kaip suaugusios pedagogės, Palangos m.m. salėje, klausant Razmaus ir Mikalkėno, sėdėjo užsidengusios burnas nuo pratrūkstančio juoko. Joms, matyt, tai buvo siaubinga kančia. Persudėtinga klausyti net ir baiguisiam studijas. Ką tada kalbėti apie paprastą žmogų iš gatvės? Programa turėtų būti griežtai atskirta kur ir kokiam koncerte groti.   -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Martynas Levickis Londono Karališkoji muzikos akademija Gera nuotaika, draugiški žmonės, įsimintini ir nuostabūs koncertai bei smagios vakaronės po jų - tai pirmosios mintys, pagalvojus apie praėjusį festivalį Palanga 2010. Gera grįžus iš ten žinoti, kad viskas praėjo prasmingai ir smagiai! Asmeniškai, esu labai patenkintas jau tikrai įsibėgėjusiu jaunimo projektu Nauji vėjai. Vis labiau jaučiu stiprėjantį jaunimo norą, iniciatyvas, idėjas... visi įkvėpti ir pasiruošę kūrybiniam polėkiui. Ir, žinoma, eilinį kartą galėčiau postringauti aukštom materijom apie visą tai, tačiau šį kartą išskirtinė proga. Palangos festivalyje šiemet išgirdome ir išvydome realų visų tų idėjų bei iniciatyvų rezultatą – LAA Jaunimo orkestrą. Ir nors būta įvairiausių diskusijų ir įžvalgų, manau, tai jau yra kažkas, į ką mes visi galime remtis. Tai yra apčiuopiama, tai yra mūsų darbo vaisius. Nors dirbome mes ne itin daug, ir būta priekaištų dėl to, tačiau manau, kad mes tame orkestre grojome ne itin didelių ambicijų ar sportinio intereso vedami. Mes susirinkome gerai praleisti laiką, kartu pamuzikuoti ir, kiek įmanoma tokiomis vasariškomis aplinkybės, kokybiškai pristatyti mūsų debiutą. Ir galiu drąsiai teigti, ypač išvydęs video įrašus, kad mums pavyko. Valio! Esame gerame kelyje, pavėjui! Tikrai neperšu minties, kad viskas idealu. Todėl ir sakau, kad esame kelyje, dar tikslo nepasiekėme. O tai ir smagiausia: kelias, ieškojimai, bandymai. Visa kita festivalio koncepcija, mano suvokimu išliko ta pati. Nors vandenis padrumstė nauji ir kai kam svetimi žanrai. Arnas ir Tomas surengė įdomų, dar plačiai negirdėtą improvizacinį koncertą. Beklausant jų, susidarė įspūdis, kad stebiu ir girdžiu muzikinį procesą, kai viskas vyksta čia ir dabar.  Na taip, juk improvizacija, tačiau tai buvo kažkas gilaus, kažkas labai intymaus, kas slypi pačių atlikėjų pasąmonėse. Žinoma, nemeluosiu, visi matėm, kad publika iki to pasąmonės srauto neprisikasė. Esu dėkingas Arnui už improvizacijos pamokėles orkestro repeticijų metu, tai tikrai turi būti daroma dažniau, juk tai labai išlaisvina. Į mano atmintį dar labai įsirėžė Ramybės klube vykęs Nerijaus ir Evelinos su grupė koncertas. Tai buvo žėrintis, kvepiantis ir svaiginantis vakaras, tarsi nukėlęs mane į Edith Piaf laikus. Taip ir norėjosi išsilaisvinti iš Ramybės sienų ir atsidurti Paryžiuje. Nuostabi muzika, laisvi ir besimėgaujantys atlikėjai, improvizacijos žaidimai – visa tai kas išskraidino iš nykios kasdienybės ir dar ilgai neleido grįžti. Turiu paminėti, kad buvau sužavėtas Kauno konservatorijos auklėtinių pasirodymu. Vėlgi, žavėjo natūralumas, o nuostabą sukėlė orkestro dirigentai – konservatorijos absolventai. Buvo įdomu stebėti jaunuosius dirigentus, bei jų kolegas orkestrantus. Be abejonės, su malonumu klausiausi Nikola Tanaskovic solinio koncerto. Buvo įdomu išgirsti ne vieną kūrinį iš savo repertuaro, atliekamą šio subtilaus ir įtaigaus jaunojo atlikėjo. Festivalyje pradėjau dalyvauti nuo 2003 metų ir pats matau kaip viskas keičiasi, vystosi, tobulėja. Norisi dar kartą pasveikinti naująjį LAA prezidentą Raimondą Sviackevičių ir ta proga palinkėti visiems kūrybingų artėjančių mokslo metų.   ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Laimonas Salijus LMTA pirmo kurso studentas   Šiemet festivalis paliko labai gerą įspūdį. Stebino vis aukštesnio lygio atlikėjų pasirodymai, jų pedagogų vedamos meistriškumo pamokos. Ypač visus nustebino jaunimo aktyvumas, kuris ypač pasireiškė ruošiantis projektui "Nauji vėjai". LAA jaunimo orkestras pateisino visų lūkesčius. Smagu tai, kad darbo kupinas dienas vainikuodavo bendri kolegų pasisėdėjimai, kurie ir skatina bendravimą, bendradarbiavimą bei draugiškus santykius.   -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Eglė Bartkevičiūtė Šiaulių konservatorijos auklėtinė     Festivalis paliko labai daug įspūdžių. Smagu, kad šiais metais daugiau dėmesio buvo skiriama renginio reklamavimui. Paprastai liaudžiai lengviau paskaityti plakatą, nei naršyti internete ir ieškoti informacijos. Greita ir paprasta. Labai patiko LAA jaunimo debiutas. Džiugu klausyti ne vien suaugusiųjų, bet ir jaunimo, kurį anksčiau išvysti galėdavome dažniausiai kaip solistus, o čia visas būrys jaunų, muzikuojančių žmonių! Mes, jaunimas, su kiekvienu pasirodimu garsiname savo instrumentą. Kiekvieno miesto koncertai buvo labai geri, įdomu yra klausyti kitų atlikėjų, išgirsti dar ir negirdėtų kūrinių interpretacijų, pasikeisti natomis. Labai naudingi buvo masterclass'ai - tai proga pagroti su vienais geriausių profesorių, susipažinti su kitokia metodika, technika ir t.t. Tai labai didelis paskatinimas tolimesniam darbui. Daug naudos davė ir profesorių bei pedagogų metodiniai pranešimai. Vakariniai video seansai - puiki idėja! Tai buvo tarsi kiekvienos festivalio dienos užbaigiamasis muzikinis tonas. Kas gali būti nuostabiau: kiekvieną dieną akordeono muzikos koncertai, saulė, jūra ir puikių muzikantų kompanija!   ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Daina Naujokaitė Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija     Štai ir pasibaigė savaitę trukęs „Akordeono festivalis Palanga 2010“. Viso festivalio programoje, manau, pamokos buvo viena iš svarbiausių dalių grojantiems, juk ne kasdien siūloma galimybė parodyti talentą garsiems pedagogams. Ne mažiau svarbios buvo jaunimo orkestro repeticijos besiruošiant didžiajam pasirodymui scenoje rugpjūčio 4d. Neslėpsiu, tai buvo sunkus ir varginantis darbas, tačiau, daugumos nuomone, rezultatas ganėtinai geras. Svarbiausia komisija buvo žiūrovai, o jie po koncerto su džiaugsmu mums plojo, tai jau šį tą reiškia. Manau, Lietuva turi kuo didžiuotis - tiek daug puikių akordeonistų! Seminaro metu jaunimas artimiau susipažino vienas su kitu, smagiai kartu bendradarbiavome, dalinomės įspūdžiais, kurių tikrai po festivalio buvo labai daug. Tiesiog gerai leidome laiką įvairiuose koncertuose ar vakare vykusiose naktiniuose video seansuose, kuriuose buvo rodomi žymiausių džiazo ir populiarios akordeono muzikos atlikėjų koncertai. Sveikinome prof. Ričardą Sviackevičių su gražiu 60-tuoju jubiliejumi. Festivalis ne vienam davė daug naudos, žinių, praktikos, o tai labai svarbu jaunojo muziko tobulėjime. Šis tarptautinis akordeono ferstivalis Palangoje yra graži tradicija, įvykusi jau 16-tą kartą ir, tikiuosi, gyvuos dar ilgai LMTA dėstytojo doc. Raimondo Sviackevičiaus, o dabar jau ir naujojo LAA prezidento, dėka. Pastangos organizuojant šį renginį davė gražių vaisių, kuriais visi kartu džiaugiamės.   ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- Aurelija Matulevičiūtė LMTA pirmo kurso studentė     Prabėgo jau XVI Palangos festivalis-seminaras. Kupinas įspūdžių ir naujovių. O naujo šiame seminare buvo tikrai daug. Bene didžiausia naujovė – tai LAA jaunimo sekcijos orkestras. Jaunieji akordeonistai iš visos Lietuvos susirinko į Palangą tam, kad galėtų kartu pagroti „Naujų vėjų“ koncerte. Didelį įspūdį paliko jaunimo tarpe vyraujanti šilta atmosfera bei vieningumas (tarsi būtume viena didelė šeima). Nuostabu, kad vos per kelias repeticijas ir be dirigento sugebėjome pagroti pakankamai gerai (turėkime omeny ir tai, kad tai buvo mūsų debiutas). Vykstant LAA Jaunimo sekcijos susirinkimui buvo aptariamas Jaunimo orkestro koncertas ir jo ateitis. Buvo ir pozityvių ir kritiškų nuomonių apie koncertą. Bet juk klysti yra taip žmoniška. Iškepėme savo pirmąjį blyną. Manyčiau, visiškai neblogą. O jei širdy kiekvienas trokš groti geriau ir geriau, rezultatai tikrai bus puikūs. Kita naujovė, vykus Palangos festivalio-seminaro metu, - naktiniai video seansai. Turėjome puikias galimybes išgirsti kaip groja tikri profesionalai, pasaulyje įvertinti akordeonistai. Paskutinis seansas vyko lauke. Taigi, tuo pat metu galėjome ne tik klausytis muzikos bei mėgautis reginiu, bet ir pabūti gamtoje, supažindinti praeivius gatvėje su akordeono muzika. Nors pačiame pirmame seanse buvo vos keletas žiūrovų, tačiau kituose jų vis daugėjo. Manyčiau, jei kito Palangos festivalio-seminaro metu šie seansai vyks, žiūrovų skaičius turėtų progresuoti. Labiausiai mane džiugino prof. Friedrich Lips ir prof. Bogdan Dowlasz atvykimas į šį festivalį-seminarą. Jų vedamų master class pamokų laukiau festivaliui dar neprasidėjus. Žinojau, kad tai galimybė, kuri pasitaiko ne kasdien ir ją privalau išnaudoti. Buvo be galo įdomu pasiklausyti profesorių patarimų, pamatyti jų dėstymo metodus. Patyriau neišdildomų įspūdžių ir tikrai džiaugiuosi, kad nepraleidau šio gyvenimo šanso. Baigėsi kasmetinis Palangos festivalis-seminaras, palikdamas mūsų širdyse daugybę šiltų prisiminimų, įkvėdamas naujiems darbams ir idėjoms. Tegul naujovės, atsiradusios šiame festivalyje, suteikia mums entuziazmo mūsų muzikiniame gyvenime!   Kolegas kalbino Martynas Levickis
Jūsų komentarai laukiami LAAJS Facebook tinklalapyje
atgal